LAIŠKAS NUO ASOCIACIJOS VADOVĖS ŽYDRŪNĖ Bendrija = UAB. Ar tikrai? Niekad nepagalvotume, kad Bendrija gali tapti UAB įmone, kuri liaudiškai tariant „kala“ pinigus. Tačiau vakar turėjome labai įdomią patirtį vienoje iš Kauno bendrijų. Bendriją sudaro 10 didelių daugiabučių namų. Bendrijoje iš viso yra daugiau kaip 600 gyventojų. Didelė ir galinga bendruomenė, dar didesnės Bendrijos išlaidos ir apskaitinės lėšos. Tai kur čia problema? Lietuvoje ir Kauno mieste vis dar yra tokių ir panašaus dydžio bendrijų. Mano manymu jos nuostolingos ir nutolina gyventojus nuo pagrindinio Bendrijų tikslo, t. y. turėti gražią ir glaudžią bendruomenę, kur kaimynai susirinkę gali priimti sprendimus dėl savo namo. Dažnai net ir 60 butų name sunku gyventojus sukviesti į susirinkimus ir priimti sprendimus, o kaip tą padaryti, kai gyventojų virš 600 net sunku ir įsivaizduoti. Taigi kokios pagrindinės problemos turint tokią bendriją: 1. Drąsiai galiu sakyti, kad beveik niekada nepavyks surinkti kvorumo. Tai reiškia, kad ilgainiui bendruomenė taps neaktyvi, nebenorės nieko spręsti ir eiti į susirinkimus; 2. Ryšium su pirmu punktu, tokiais atvejais galią įgauna vadinama įgaliotinių taryba, mano aptariamu atveju, 10 įgaliotinių priima sprendimus už 600 gyventojų. Kaip manote, ar tai normalu? Mano požiūriu tokia Bendrijos veikla tampa iškreipta ir nutolsta nuo prigimtinės Bendrijų esmės, t. y. turėti bendruomenes; 3. Tokiose Bendrijose pirmininkas tampa UAB direktoriumi, nes dažniausiai vadovauja įgaliotiniams, kurie kaip ir pirmininkas gauna atlygius. Tai reiškia, kad iš esmės įgaliotiniai atlieka pirmininko pareigas, o Bendrija išlaiko 11 pirmininkų (mano naudojamo pavyzdžio atveju). Tai apie kokį taupymą ar efektyvų lėšų valdymą mes galime kalbėti, man sunku pasakyti... Tęsinys komentaruose....